Stasiui Santvarui 115 metų

Informacija

Parašyta 2017 gegužės 17, Trečiadienis 11:14

Atnaujinta: 2017 gegužės 17, Trečiadienis 11:21

Paskelbta: 2017 gegužės 17, Trečiadienis 11:14

Autorius Mokykla

Šių metų gegužės 25 dieną Klausučių Stasio Santvaro pagrindinėje mokykloje švęsime Stasio Santvaro 115 metų jubiliejų. Šventė prasidės 10 valandą Rūstekonių kaime, poeto gimtinėje, kur bus atidengtas paminklinis akmuo. 11 valandą mokykloje prasidės jubiliejui skirtas renginys „Stasys Santvaras ir teatras“. Maloniai kviečiame apsilankyti!

„Tu esi amžinas, kaip amžina saulė, o lietuviškasis žodi!“

S. Santvaras

Per patį pavasario žydėjimą 1902 metų gegužės 27 dieną Rūstekonių kaime, Seredžiaus valsčiuje, gimė žymus mūsų krašto žmogus Stasys Santvaras (Zaleckis) – poetas, publicistas, dramaturgas, lietuviškų operų libretų autorius, operos solistas.

Iš vaikystės Stasys įsiminė pasakojimus apie gimtojo krašto senovę, žavėjosi įspūdingu panemunių peizažu, pamilo gimtąją kalbą ir lietuviškas dainas. Iš savo motinos sūnus paveldėjo gražų balsą, muzikinę klausą ir melodingo žodžio pomėgį.

Baigęs Seredžiaus dviklasę pradinę mokyklą, būsimasis rašytojas toliau mokėsi Vilniaus „Ryto“, Kauno „Saulės“ ir „Aušros“ gimnazijose. Besimokydamas labai pamėgo Maironio eilėraščius ir daugybę jų mokėjo atmintinai. Pats taip pat ėmė eiliuoti.

Pirmieji Stasio Santvaro eilėraščiai išspausdinti 1921 m. dienraštyje „Lietuva“. Pirmasis eilėraščių rinkinys „Saulėtekio maldos“ išleistas 1924 m. Ankstyviesiems eilėraščiams būdingi simbolizmo bruožai. Simbolizmo dvasia jaučiama ir ankstyvosiose dramose „Saulytė“ (1923) ir „Minių mylimoji“ (1926). Tradicinę buitinę dramą primena pjesė „Žvejai“, pastatyta režisieriaus Boriso Dauguviečio 1926 m. Kauno valstybės teatre.

Turėdamas gražų balsą, Santvaras ryžtasi tapti dainininku profesionalu. 1926 m. įstoja į Klaipėdos konservatoriją. 1927-1932 m. dainavimo meno mokosi Milane, ten taip pat lanko italų kalbos ir literatūros paskaitas.

Nuo 1932 m. rudens Stasys Santvaras – Kauno operos teatro artistas. Dainuoja tenoro arijas „Gražinos“, „Radvilos Perkūno“, „Boriso Godunovo“, „Demono“, „Otelo“, „Lakmė“ spektakliuose. Jam taip pat tenka atnaujinti operų literatūrinius tekstus ir versti statomų operų libretus. Artimesnė pažintis su muzika buvo Stasiui Santvarui „palaiminga būties dovana“.

Muzikalumo paieškos veikė ir poetinę kūrybą. Naujuose eilėraščių rinkiniuose „Pakalnių debesys“ (1936) ir „Giesmės apie saulę ir sielą“ (1939) atsirado romanso ir noktiurno tipo kūrinių. Santvaras artėjo į neoromantikų pozicijas – jų dainingą ir plastišką formą, jų graudų kalbėjimą apie gimtąją žemę ir Europos saulėlydį.

Istorinių sukrėtimų metu drama Santvarui atrodė tinkamiausias žanras išreikšti gėrio ir blogio kovą pasaulyje. Karo metais jis parašė dramas „Kaimynai“ (1942), „Moterų santarvė“ (1943). Rašytojas ieškojo sujauktame pasaulyje idealaus prado.

Baigiantis karui 1944 m. liepos mėn. Stasys Santvaras su šeima nutarė pasitraukti iš Lietuvos ir, deja, daugiau į ją nesugrįžo. Pirmiausia šeima išvyko į bombarduojamą Vokietiją, o 1949 m. – į JAV, Bostono miestą. Svetimose šalyse S. Santvaras išleido šiuos eilėraščių rinkinius: „Laivai palaužtom burėm“ (1945), „Atidari langai“ (1959), „Aukos taurė“ (1962), „Dainos ir sapnai“ (1977), „Rubajatai“ (1978), „Buvimo pėdsakai“ (1987), „Saulėlydžio sonetai“ (1990). Poezijos prasmė – teigti gerumą ir grožį ištobulinta eilių kalba. Poetas liko ištikimas savo jaunystės estetiniams idealams.

Stasys Santvaras visą laiką buvo lietuviškos veiklos centre: dirbo šeštadieninėje mokykloje, rengė kultūrinius subatvakarius, vertė ir kūrė libretus lietuviškos operos Čikagoje spektakliams, vaidino. Dalyvavo didžiajame egzodo kultūriniame žygdarbyje – „Lietuvių enciklopedijos“ leidyboje. Buvo lietuvių tautininkų sąjungos narys, tautininkų laikraštyje „Dirva“ skelbė straipsnius apie žymius lietuvių kompozitorius, aktorius, rašytojus...

Stasys Santvaras įdėmiai sekė ir okupuotos Lietuvos literatūrinį gyvenimą, stengėsi palaikyti ryšius su žmonėmis iš Lietuvos. 1977 m. sutiko spausdinti savo eilėraščius „Poezijos pavasaryje“. 1984 m. Vilniuje buvo išleista Stasio Santvaro eilėraščių rinktinė „Lyrika“.

Stasys Santvaras džiugiai sveikino atgautą Lietuvos nepriklausomybę, bet sugrįžti į laisvą Lietuvą jau nebegalėjo. Mirė 1991 metų balandžio 12 dieną.

• < Ankstesnis
• Kitas >