Kai prireikia pagalbos iš dangaus...

Informacija

Parašyta 2017 spalio 31, Antradienis 08:00

Atnaujinta: 2017 spalio 31, Antradienis 19:55

Paskelbta: 2017 spalio 31, Antradienis 08:00

Autorius 9 klasės mokinys Rokas Gražinskas

Spalio 27-ą dieną Klausučių Stasio Santvaro pagrindinė mokykla kvepėjo obuoliais, pyragais ir klevo lapais. Skambutis mokinius kvietė ne į pamokas, o į Rudenėlio šventės užsiėmimus. Šiai dienai teko nemenkai pasiruošti: pasidairyti į paskutines rudens gėrybes, paieškoti dar šalnoms po kojomis nepasipainiojusių žiedelių, parinkti storapilvių obuolių pyragams. Rytas prasidėjo nuo rudeninės mozaikos kūrimo. Mokyklos galerijoje tūpčiojo, keliais ėjo ir pilvais šliaužiojo tiek pirmokai, tiek dešimtokai – visi stengėsi kuo gražesnį rudens kilimėlį išdėlioti. Antras skambutis sukvietė į sveikos gyvensenos pamokėles. Klasėse mokiniai žiūrėjo filmukus, diskutavo apie sveiką mitybą, žalingų įpročių tylų pavojų. Trečią pamoką mokykloje kilo neįprastas ūžesys – mokiniai ruošė Rudenėlio vaišių stalą: kas pjaustė obuolių ir daržovių pyragus, kas maišė salotas, o kas moliūgui šypseną dailino. Dar kad to užtekę būtų – išgražintą stalą kuo išradingiau eilėmis apdainuoti, svečius vaišintis pakviesti teko. Daug nuveikus pietų metas priartėjo. Tik pietauti ne visi benorėjo, o arčiau salės durų būriavosi, užvertas duris klebeno.

Jau kurį laiką mokykloje sklandė gandai apie artėjančią premjerą.Nuo rugsėjo pradžios, kai pasibaigdavo pamokos ir mokykloje triukšmaudavo tik valytojų šluotos, keletas vyresnių mokinių ir lietuvių kalbos mokytoja Edita Venckienė susitikdavo salėje. Repeticijos buvo įdomios, bet nelengvos. Mokantis tekstų teko prisiminti ir namuose kylančius nesutarimus, ir nesėkmes mokykloje, pasikalbėti, kodėl pykstasi tevai su vaikais ir net apie tai, ar galima sugrįžti iš rojaus. Spektaklyje „Stebuklas. Pagalba iš dangaus“ , pastatytame pagal Viktorijos Varankevičiūtės pjesę, žiūrovai apsigyvena paprasto berniuko kambaryje, kur tėvai nesupranta vaikų, o vaikai tėvų, kur noras groti gitara stipresnis už poreikį mokytis, o gerokai balzamo paragavęs senelis kalbasi su angelais. Kasdieniška? Ne, jei į pagalbą iš dangaus atskuba tie, kurie kažkada keliavo po pasaulį, rašė neužmirštamas pjeses ir kūrė ligi tol nematytus technikos stebuklus. Žinoma, tam, kad geriau pradėtume mokytis, nebūtina laukti Šekspyro ar Kolumbo patarimo. Juk spektaklio herojai sakė: „Svarbiausia, kad visi būtume laimingi“. O mes, vaidinusieji, labai džiaugiamės, kad tapome Klausučių mokyklos bendruomenės centro projekto „Jaunimas – visuomenės ateitis“ dalimi, smagiai praleidome laiką repeticijose ir pasipuošėme padėjusiais persikūnyti naujais perukais.

• < Ankstesnis
• Kitas >