Keliavome po Šakių rajoną

Informacija

Parašyta 2013 birželio 02, Sekmadienis 15:23

Atnaujinta: 2013 birželio 11, Antradienis 21:41

Paskelbta: -0001 lapkričio 30, Pirmadienis 01:24

Autorius 7 klasės mokinė Justė Čepauskaitė

Šių metų birželio 1 dieną mes, turizmo būrelio nariai, su savo vadovu Aidu Pavalkiu išsiruošėme pakeliauti po Šakių rajoną.

Pirmiausia persikėlėme keltu ties Vilkija į kitą Nemuno pusę. Tada pro Kriūkus važiavome į Plokščius. Šis kaimas išsiskiria upeliu-gatve, tad mums buvo labai įdomu tai pamatyti. Kai kurie drąsiausieji nepagailėjo savo kojų ir ėjo akmenuota gatve – upeliu, kiti ją stebėjo eidami šalia įrengtu pėsčiųjų takeliu.
Pavaikščioję patraukėme į seną, 1868 m. atstatytą, medinę Šv. Mergelės Marijos vardo bažnytėlę. Mums pasisekė, nes buvome įleisti į bažnytėlės vidų, o apžiūrėję ją, gavome leidimą užlipti į varpinę. Ten pamatėme 1573 m. nulietą varpą, kuris dar ir dabar kviečia žmones ateiti į šv. mišias.

Pabuvę bažnyčioje, ėjome keliu pro Nepriklausomybės ąžuolą ir pasiekėme istorinį – archeologinį paminklą – Šventaduobę. Akmeniniai laiptai mus nuvedė prie Didžiupo upelio slėnyje įrengtos koplytėlės. Ši vieta apipinta legendomis. Šalia trykštančio šaltinio vanduo, anot plokštiečių, turi stebuklingą gydomąją galią.

Nusiprausę stebuklinguoju vandeniu važiavome į gražų Suvalkijos miestelį - Lukšius. Ten apžiūrėjome menininkų skulptūromis išpuoštą poilsio parką. Tada patraukėme į Zyplių dvarą. Apvaikščiojome visus pastatus, užėjome ir į dvaro rūmus. Ten ką tik buvo atidaryta privačių kolekcininkų surengta ,,Varlių'' paroda.

Iš Zyplių dvaro jau kitu keliu važiavome link namų. Privažiavę keltą, vėl kėlėmės per Nemuną. Prie Nemuno, tik jau Jurbarko rajone, kepėme dešreles, kalbėjomės ir linksmai leidome laiką. Pavalgę sėdome į autobusiuką ir grįžome į Klausučius su daugybe naujų įspūdžių, kurių, manau, dar ilgai nepamiršime.

• < Ankstesnis
• Kitas >