logo3

Pamokų laikas

  1.  0830 – 0915
  2. 0925 – 1010
  3. 1020 – 1105
  4. 1120 – 1205
  5. 1230 – 1315
  6. 1325 – 1410
  7. 1415 – 1500

Patyčių dežutė

patyciu dezute logo

Ugdymo turinio atnaujinimas

uta logo

Mano dienynas

 

paveiksliukas3

S.Santvaro stipendija

LF logo

Laikraštis "Upelė"

Sportas

 

sportas mokykloje

Tėvų linija

tevu linija baneris

Svetainė jaunimui

askritiskas

Renginiai

Paminėta Europos kalbų diena

Spalio 26 dieną mokykloje, kaip ir visoje Europoje, minėta Europos kalbų diena. Šiais metais pasirinkta Babelio bokšto tema. 5-10 klasių mokiniai, atnešę į bokšto statybas skirtingų kalbų plytas, įrodė, jog bokštą galima statyti ir kalbantis ne viena kalba.

Mokslo žinių šventė


rugsejis

Nuskambėjo paskutinis skambutis 2017

Baigėsi mokslo metai, nuskambėjo paskutinis skambutis mūsų mokyklos dešimtokams. Daugiausia padėkos raštų ir apdovanojmų gavo 10 klasės mokinė Toma Klusaitė. Ji garsino mokyklos vardą dalyvaudama ir laimėdama prizines vietas rajoninėse olimpiadose, respublikiniuose konkursuose. Svarbiausia dovana Tomai - paskirta Algimanto Andriaus Santvaro fondo stipendija. Taip pat padėkos raštai už įvairius nuopelnus buvo įteikti Gintare Lošytei, Ignui Gudžiūnui, Tadui Gudžiūnui ir kitiems mokyklos mokiniams.

Paskutinio skambučio šventę organizavo 9 klasės mokiniai. Šventės metu dainavo ir šoko mūsų mokyklos mokiniai, kuriuos paruošė Klausučių kultūros centro darbuotojos Regina Bakutienė ir Laura Jaraitė. Atsisveikindami dešimtokai pašoko valsą, perskaitė testamentą ir įteikė gražią dovaną mokyklai - pačių sukaltą suoliuką.

Linkime visiems gražios, šiltos ir turiningos vasaros!

Pradinukai atsisveikino su ketvirtokas

Gegužės 31 dieną pradinėse klasėse buvo girdėti neįprastas šurmulys - juk tai paskutinė mokslo metų diena. Dešimtą valandą pirmokai palydėjo ketvirtokus į aktų salę. Jauniausieji savo programoje "Mes pažįstam raideles ir paskaitom knygeles" pasidžiaugė savo žiniomis, kurių įgijo per pirmus mokslo metus, išsakė linkėjimus ketvirtokams, padovanojo pačių pagamintus drugelius, simbolizuojančius lengvą skrydį į tolimesnę mokslo šalį.

Ketvirtokai tarė atsisveikinimo žodį pradinių klasių draugams ir pirmosioms mokytojoms. Mokytojos Jolita ir Vitalija bei dramos būrelio vadovė Laima ketvirtokams įteikė atminimo dovanėles. Direktorius ir pavaduotoja pagyrimo raštais apdovanojo pradinių ir penktos klasių mokslo pirmūnus. Po šventės visi grįžo į klases vaišintis pyragu ir aptarti vasaros planų.

Paminėtas Stasio Santvaro 115-asis jubiliejus

Klausučių Stasio Santvaro pagrindinėje mokykloje gegužės 25 dieną paminėtas poeto, publicisto, dramaturgo, operos solisto Stasio Santvaro 115-ass gimtadienis. Į renginį sugužėjo daug svečių, kuriems brangus šio žmogaus atminimas. Mokyklos bendruomenės dėka poeto tėviškėje, Rūstekonių kaime, pastatytas paminklinis akmuo. Čia susirinkusius sveikino mokyklos direktorius Michailas Astašenkovas, Seredžiaus seniūnijos seniūnė Rimantė Pavalkienė, Kauno nacionalinio dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas, skambėjo kanklės, graudino smuiko melodija.

Sugužėjusius į mokyklą svečius paukštelių čiulbėjimu pasveikino etnokultūros būrelis „Upelė", S. Santvaro „Vabalėlio" eilėmis prakalbo darželio auklėtinė Karolina Arlauskaitė. Skambėjo F. Šopeno muzika, atliekama pirmos klasės mokinės Elingos Stigaitės, dramos būrelio literatūrinė kompozicija jaudino susirinkusius, pasakojo neramios poeto širdies istoriją. Mokytoja Aldona Danilevčiūtė pristatė Stasio Santvaro dramaturgiją, veiklą teatre. Mokyklos svečiai - Šakių rajono Slavikų pagrindinės mokyklos mokiniai, vadovaujami Galinos Sniečkuvienės, parodė spektaklį „Pavojingas posūkis", o mokyklos dramos būrelis pakvietė į R. Skučaitės pjesės „Viens du trys" pasaulį. S. Santvaro brolijos nariai: Egidijus Stancikas, poetas rašytojas Robertas Keturakis, buvusi Kauno viešosios bibliotekos darbuotoja Dainuolė Kazlauskenė, dalijosi atsiminimais apie šviesią poeto asmenybę, dramatiškus gyvenimo posūkius. Po renginio svečiai neskubėjo iš mokyklos, grožėjosi mokyklos galerijoje esančia paroda, lankėsi mokyklos literatūros muziejuje, dalijosi įspūdžiais. Gražų renginį finansiškai parėmė Jurbarko rajono savivaldybė.

Dešimtokų ekskursija

Balandžio 26 dieną dešimtokai vyko į ekskursiją Kaune. Pirma stotelė buvo VDU Kauno botanikos sodas. Čia apsilankėme NSO laboratorijoje ir dalyvavome edukaciniame užsiėmime tema „Genetinės informacijos kodas – DNR". Jo metu išskyrėme DNR iš apelsinų sulčių ir atlikome labai įdomų bandymą dar įdomesniu pavadinimu – „Drambio dantų pasta". Vėliau vaikščiojome po patį botanikos sodą, žvalgėmės bananų (deja, dar neprinokę), apžiūrinėjome egzotiškus augalus ir pražydusias tulpes bei narcizus.

Kita stotelė turėjo būti pabėgimo kambariai „Atrakink", tačiau, didžiam mūsų nusivylimui, atvažiavus paaiškėjo, jog durų mums atrakinti niekas nenori, tad (po ilgų ginčų) nusprendėme apsilankyti zoologijos sode. Niūroką dieną dalis gyvūnų snūduriavo savo aptvaruose (visai kaip dešimtokai per pamokas), tačiau vis dėlto mums pavyko susipažinti su ruoniu, ožkomis, liūtais, snieginiais leopardais, zebrais, vilkais, lapėmis, meškėnais ir dar kitokiais gyvūnėliais, kurių pavadinimus sunku prisiminti. Ypač draugiškas buvo vienas zoologijos sodo kapucinas, kuris lankstėsi prieš mus kaip teatro artistas. O štai kitoms beždžionėlėms labiau rūpėjo sausainiai. Labai norėjome pamatyti žirafas, tačiau jos taip pat ilsėjosi.

Susipažinę su augalijos ir gyvūnijos pasauliu vėl bandėme patekti į pabėgimo kambarius. Laimei, šį kartą durys buvo atrakintos. Pasirinkome teminį Bukanieriaus kambarį. Tikslas buvo naudojantis užuominomis kuo greičiau ištrūkti iš užrakintos nedraugiškai nusiteikusių piratų kajutės. Pasitelkę savo didžius mąstymo ir vertimo aukštyn kojom sugebėjimus greitai atradome raktą nuo stebuklingos spintos, kuriai atsivėrus patekome į kitą kambarį. Čia užtrukome gerokai ilgiau, nes užuominos buvo puikiai paslėptos. Galiausiai, po 45 įnirtingo ieškojimo ir kuitimo minučių, radome raktą, kuris buvo mūsų „išsigelbėjimas", ir išdidžiai išėjome, palikdami piratams tvarkyti nusiaubtą ir apverstą kajutę.

Ekskursiją tradiciškai užbaigėmė „Akropolyje", nes juk nusilpusiems pabėgėliams iš piratų laivo reikia gerai pavalgyti, ar ne? Puikius įspūdžius parsivežėme į Klausučius.

Stasiui Santvarui 115 metų

Šių metų gegužės 25 dieną Klausučių Stasio Santvaro pagrindinėje mokykloje švęsime Stasio Santvaro 115 metų jubiliejų. Šventė prasidės 10 valandą Rūstekonių kaime, poeto gimtinėje, kur bus atidengtas paminklinis akmuo. 11 valandą mokykloje prasidės jubiliejui skirtas renginys „Stasys Santvaras ir teatras“. Maloniai kviečiame apsilankyti!

„Tu esi amžinas, kaip amžina saulė, o lietuviškasis žodi!“

S. Santvaras

santvarasPer patį pavasario žydėjimą 1902 metų gegužės 27 dieną Rūstekonių kaime, Seredžiaus valsčiuje, gimė žymus mūsų krašto žmogus Stasys Santvaras (Zaleckis) – poetas, publicistas, dramaturgas, lietuviškų operų libretų autorius, operos solistas.

Iš vaikystės Stasys įsiminė pasakojimus apie gimtojo krašto senovę, žavėjosi įspūdingu panemunių peizažu, pamilo gimtąją kalbą ir lietuviškas dainas. Iš savo motinos sūnus paveldėjo gražų balsą, muzikinę klausą ir melodingo žodžio pomėgį.

Baigęs Seredžiaus dviklasę pradinę mokyklą, būsimasis rašytojas toliau mokėsi Vilniaus „Ryto“, Kauno „Saulės“ ir „Aušros“ gimnazijose. Besimokydamas labai pamėgo Maironio eilėraščius ir daugybę jų mokėjo atmintinai. Pats taip pat ėmė eiliuoti.

Pirmieji Stasio Santvaro eilėraščiai išspausdinti 1921 m. dienraštyje „Lietuva“. Pirmasis eilėraščių rinkinys „Saulėtekio maldos“ išleistas 1924 m. Ankstyviesiems eilėraščiams būdingi simbolizmo bruožai. Simbolizmo dvasia jaučiama ir ankstyvosiose dramose „Saulytė“ (1923) ir „Minių mylimoji“ (1926). Tradicinę buitinę dramą primena pjesė „Žvejai“, pastatyta režisieriaus Boriso Dauguviečio 1926 m. Kauno valstybės teatre.

Turėdamas gražų balsą, Santvaras ryžtasi tapti dainininku profesionalu. 1926 m. įstoja į Klaipėdos konservatoriją. 1927-1932 m. dainavimo meno mokosi Milane, ten taip pat lanko italų kalbos ir literatūros paskaitas.

Nuo 1932 m. rudens Stasys Santvaras – Kauno operos teatro artistas. Dainuoja tenoro arijas „Gražinos“, „Radvilos Perkūno“, „Boriso Godunovo“, „Demono“, „Otelo“, „Lakmė“ spektakliuose. Jam taip pat tenka atnaujinti operų literatūrinius tekstus ir versti statomų operų libretus. Artimesnė pažintis su muzika buvo Stasiui Santvarui „palaiminga būties dovana“.

Muzikalumo paieškos veikė ir poetinę kūrybą. Naujuose eilėraščių rinkiniuose „Pakalnių debesys“ (1936) ir „Giesmės apie saulę ir sielą“ (1939) atsirado romanso ir noktiurno tipo kūrinių. Santvaras artėjo į neoromantikų pozicijas – jų dainingą ir plastišką formą, jų graudų kalbėjimą apie gimtąją žemę ir Europos saulėlydį.

Istorinių sukrėtimų metu drama Santvarui atrodė tinkamiausias žanras išreikšti gėrio ir blogio kovą pasaulyje. Karo metais jis parašė dramas „Kaimynai“ (1942), „Moterų santarvė“ (1943). Rašytojas ieškojo sujauktame pasaulyje idealaus prado.

Baigiantis karui 1944 m. liepos mėn. Stasys Santvaras su šeima nutarė pasitraukti iš Lietuvos ir, deja, daugiau į ją nesugrįžo. Pirmiausia šeima išvyko į bombarduojamą Vokietiją, o 1949 m. – į JAV, Bostono miestą. Svetimose šalyse S. Santvaras išleido šiuos eilėraščių rinkinius: „Laivai palaužtom burėm“ (1945), „Atidari langai“ (1959), „Aukos taurė“ (1962), „Dainos ir sapnai“ (1977), „Rubajatai“ (1978), „Buvimo pėdsakai“ (1987), „Saulėlydžio sonetai“ (1990). Poezijos prasmė – teigti gerumą ir grožį ištobulinta eilių kalba. Poetas liko ištikimas savo jaunystės estetiniams idealams.

Stasys Santvaras visą laiką buvo lietuviškos veiklos centre: dirbo šeštadieninėje mokykloje, rengė kultūrinius subatvakarius, vertė ir kūrė libretus lietuviškos operos Čikagoje spektakliams, vaidino. Dalyvavo didžiajame egzodo kultūriniame žygdarbyje – „Lietuvių enciklopedijos“ leidyboje. Buvo lietuvių tautininkų sąjungos narys, tautininkų laikraštyje „Dirva“ skelbė straipsnius apie žymius lietuvių kompozitorius, aktorius, rašytojus...

Stasys Santvaras įdėmiai sekė ir okupuotos Lietuvos literatūrinį gyvenimą, stengėsi palaikyti ryšius su žmonėmis iš Lietuvos. 1977 m. sutiko spausdinti savo eilėraščius „Poezijos pavasaryje“. 1984 m. Vilniuje buvo išleista Stasio Santvaro eilėraščių rinktinė „Lyrika“.

Stasys Santvaras džiugiai sveikino atgautą Lietuvos nepriklausomybę, bet sugrįžti į laisvą Lietuvą jau nebegalėjo. Mirė 1991 metų balandžio 12 dieną.

Aplinkos tvarkymas

Balandžio 21 dieną visi mokyklos mokiniai, apsiginklavę maišais ir pirštinėmis,
pasklido po Klausučius. Nors oras nelepino, prisijungę prie akcijos „Darom" mokiniai tvarkė gyvenvietės aplinką.

Buvęs mokyklos auklėtinis Povilas Kačinskas

Klausučių Stasio Santvaro pagrindinę mokyklą baigė 2007 m. Baigęs mokyklą apsigyveno Vilniuje. Besimokydamas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje 2015 metais laimėjo pirmąją vietą kolegijų studentų varžybose. Dalyvaudamas Lietuvos ir tarptautinėse varžybose, susipažino su daugeliu sportininkų, kurie jį palaiko ir pataria, kaip treniruotis tobulinant atliekamų pratimų techniką, siekiant aukštesnių rezultatų. Šiuo metu Povilas ruošiasi Lietuvos svarsčių kilnojimo dvikovės čempionatui.

Lietuvos moksleivių neformalaus ugdymo centras į 2006-2007 m. m. sportinio konkurso „Olimpinių vilčių" programą įrašė ir pirmą kartą pradėjo organizuoti svarsčių kilnojimo varžybas mokiniams. Povilas, paragintas mokytojo, buvo vienas iš pirmųjų svarsčio kilnojimo pradininkų Klausučių mokykloje ir Jurbarko rajone, o vėliau ši sporto šaka tapo jo gyvenimo pomėgiu. Dalyvaudavo Lietuvos mokinių „Olimpinių vilčių" festivalio svarsčio kilnojimo ir kitose varžybose atstovaudamas mokyklos komandai. 2007 m. Jurbarko rajono moksleivių virvės traukimo ir krepšinio 3x3 varžybose laimėjo antrąsias vietas.

Varžybų rezultatai su 16 kg svarsčiais

2007-03-03 Lietuvos „Olimpinių vilčių" festivalio tarpzoninės svarsčio kilnojimo varžybos Klausučiuose. Išstūmė 21 k., išrovė 195 k. (dešine ranka - 99, kaire - 96 k.). Svorio kategorija iki 75 kg. Užimta 4 vieta.

2007-06-06 Lietuvos „Olimpinių vilčių" festivalio finalinės svarsčio kilnojimo varžybos Klausučiuose. Išstūmė 35 k., išrovė 226 k. (dešine ranka - 100, kaire - 126 k.). Svorio kategorija iki 75 kg. Užimta 8 vieta.

Du kartus pagerino mokyklos ir rajono svarsčių kilnojimo rekordus. 2007-06-06 Lietuvos mokinių „Olimpinio festivalio" finalinėse varžybose Klausučiuose 16 kg svarstį išstūmė 35 kartus. Svorio kategorija iki 75 kg.

Keletas santraukų iš 2007 m. rajono spaudoje paskelbtų straipsnių.

Jau įvyko mūsų rajono bendrojo lavinimo mokyklų finalinės varžybos. Nors varžybose dalyvavo negausus komandų skaičius (tik 4), bet varžybos buvo įdomios atkaklia kova tarp Jurbarko Giedriaus Giedraičio gimnazijos ir Klausučių Stasio Santvaro pagrindinės mokyklos. Klausučių komandos pergalę lėmė geresnis jaunesnio amžiaus dalyvių pasirodymas ir kelių gimnazistų padaryti svarsčio kėlimo taisyklių pažeidimai. Jaunesnėje amžiaus grupėje pirmas buvo Donatas Tamulis (Klausučiai,9 kl.). Jis pasiekė ir absoliučiai geriausią varžybų rezultatą (321 taškas). Antras - Žilvinas Dovidaitis (Klausučiai, 9 kl., 235 taškai). Trečias - Arnoldas Armonas (Klausučiai, 9 kl., 197taškai). Vyresnėje amžiaus grupė pirmą vietą laimėjo Arvydas Skridla (Klausučiai, 8 kl., 265 taškai). Antras-Karolis Bukauskas (Klausučiai, 10 kl., 231 taškas). Trečias-Povilas Kačinskas (Klausučiai, 10 kl., 211 taškų).

Gruodžio 9 d. Raseiniuose vyko zoninės „Vilčių startų" svarsčių kilnojimo varžybos. Jurbarko rajonui atstovavo Klausučių Stasio Santvaro pagrindinės mokyklos mokiniai. Klausutiškiai į varžybas vyko su nerimu, kad reikės varžytis su vidurinių mokyklų mokiniais. Dalyvavo Raseinių, Šilalės, Kelmės rajonų komandos. Geras komandos mikroklimatas ir atsivežtų aistruolių palaikymas padėjo Klausučių mokiniams laimėti pirmąją vietą, o tai suteikė teisę dalyvauti kitame šių varžybų etape. Jaunesnėje amžiaus grupėje pirmas buvo Donatas Tamulis (Klausučiai, 9 kl.). Jis pasiekė ir absoliučiai geriausią varžybų rezultatą (321 taškas). Antras - Žilvinas Dovidaitis (Klausučiai, 9 kl., 235 taškai).Trečias - Arnoldas Armonas (Klausučiai, 9 kl., 197 taškai). Vyresnėje amžiaus grupėje pirmą vietą laimėjo Arvydas Skridla (Klausučiai, 8 kl., 265 taškai). Antras - Karolis Bukauskas (Klausučiai, 10 kl., 231 taškas). Trečias - Povilas Kačinskas (Klausučiai, 10 kl., 211 taškų). Į bendrą komandos taškų kraitelę savo dalį įdėjo jaunasis sunkiaatletis Gediminas Orentas (7 kl.) ir Lietuvos jaunių karate imtynių prizininkas Erikas Biletavičius (10 kl.).

Varžybų rezultatai su 24 kg. svarsčiais, svorio kategorija iki 68 kg.

 
1. 2015-12-02   XVI kolegijų studentų varžybose I vieta.
2. 2016 m.       IV-asis Lietuvos ilgo ciklo čempionatas, IV vieta.
3. 2016-03-04   Lietuvos kariuomenės čempionatas, II vieta, 45 stūmimai, 105 rovimai.
4. 2016-04-23   XVII  Lietuvos dvikovės čiampionatas, III vieta, 63 stūmimai, 96 rovimai.
5. 2016 m.       Lietuvos svarsčių kilnojimo federacijos taurės varžybos, II vieta, 79 stūmimai, 98 rovimai.
6. 2016-10-22   Sūduvos taurė, Ivieta.
7. 2017-12-08   V Lietuvos ilgo ciklo čempionatas, I vieta, 56 kartai.
8. 2017-03-18   Lenkijos čempionatas, I vieta, 85 stūmimai, 97 rovimai.

Varžybų rezultatai su 24 kg svarsčiais, svorio kategorija iki 75 kg

 
9. 2016-10-01    Polock, Lenkija, II vieta.
10. 2016-11-05  Varmijos-Mozūrijos vaivadijos čempionatas, I vieta, 83 stūmimai, 100 rovimų.

2016 metų sporto pasiekimų apžvalga

Lietuvos moterų sunkiosios atletikos čempionate Streleckaitė Paulina pagal pasiektą rezultatą klasifikuota 11 numeriu. Iš viso klasifikuotos 29 sportininkės. Klausučių komanda laimėjo 4 vietą tarp 10 dalyvavusių.

Lietuvos suaugusiųjų atskirų pratimų čempionate Balčaitis Benas, svorio kategorija iki 56 kg, laimėjo 8 vietą (35 dalyviai), o Tamuliūnas Deividas, svorio kategorija iki 94 kg, laimėjo 7 vietą (20 dalyvių).

Lietuvos suaugusiųjų čempionate Veverskis Rytis, svorio kategorija iki 85 kg, laimėjo 8 vietą (31 dalyvis) o Tamuliūnas Deividas, svorio kategorija iki 105 kg, laimėjo 7 vietą (21 dalyvis).

Lietuvos jaunimo iki 20 m. čempionate Veverskis Rytis, svorio kategorija iki 85 kg, laimėjo 4 vietą, o Tamuliūnas Deividas, svorio kategorija iki 105 kg, laimėjo 2 vietą.

Jaunučių žaidynėse P. Skridla 7 vieta, R. Mažnikovas 6 vieta, L. Fedotovas 6 vieta, G. Bubliauskaitė 2 vieta, G. Pukelytė 1 vieta, G. Lošytė 3 vieta, P. Streleckaitė 1 vieta.

Jei jaunučių grupės sunkiaatlečiai A. Dulkys, I. Paškevičius, R. Gražinskas, L. Petrauskaitė, E. Dubinskas ir toliau treniruosis nuoširdžiai, tai tikėtina, kad ateityje mus džiugins aukštais rezultatais.

Dalyvauta tarptautiniuose turnyruose Panevėžyje, Marijampolėje, Klausučiuose ir įgyta vertingos varžybų patirties, pagerinta daug rajono rekordų ir asmeninių pasiekimų. Tarptautinio turnyro Klausučiuose pagrindiniu rėmėju buvo LSD „Žalgiris". Nuoširdus ačiū rajono „Žalgiris" tarybos pirmininkui A. Valučiui ir prezidentui A. Vasiliauskui. O be kūno kultūros ir sporto centro ir Klausučių sporto klubo „Jaunuolynas" paramos turnyro organizuoti būtų buvę neįmanoma.

Kad ši olimpinė sporto šaka gyvuotų Klausučiuose, „liūto" dalį darbų atlieka Klausučių sporto klubas „Jaunuolynas", nupirkęs šiuolaikinius treniruoklius, štangas, svarmenis, svarsčius, sunkiaatlečių varžybų aprangą ir kitą nestandartinį inventorių, be kurio treniruotės būtų neįmanomas. Jei ne kksc treniruotėms skiriamos 8 val, tai išvykimas į varžybas būtų komplikuotas, o sunkiaatlečių pasiekti rezultatai prastesni. Bendradarbiaujant galima daug pasiekti.