logo3

Pamokų laikas

  1.  0830 – 0915
  2. 0925 – 1010
  3. 1020 – 1105
  4. 1120 – 1205
  5. 1230 – 1315
  6. 1325 – 1410
  7. 1415 – 1500

Patyčių dežutė

patyciu dezute logo

Ugdymo turinio atnaujinimas

uta logo

Mano dienynas

 

paveiksliukas3

S.Santvaro stipendija

LF logo

Laikraštis "Upelė"

Sportas

 

sportas mokykloje

Tėvų linija

tevu linija baneris

Svetainė jaunimui

askritiskas

Renginiai

Klausučių bendruomenė pasitiko pavasarį švenčių gausumu

Gražiomis šventėmis mūsų mokykla pasitiko pavasarį. Kovo 2-6 dienomis vyko Atvirų durų savaitė. Tėveliai galėjo lankytis pamokose, dalyvauti seminare vaikų karjeros klausimais, vyko linksma viktorina ,,Kartu mes – jėga!”O savaitę užbaigėme Kaziuko muge.

Ypač aktyviai tėveliai dalyvavo viktorinoje ir mugėje. Viktorinoje dalyvavo trys komandos, kurias sudarė tėveliai, mokiniai ir mokytojai. Labai ,,griežta“ komisija vertino komandų šmaikštumą, išradingumą, kūrybiškumą. Žinoma, nugalėjo draugystė.

Visa mokyklos bendruomenė aktyviai dalyvavo Kaziuko mugėje. Vyresnių klasių mokiniai pristatė projektinius darbus. O etninės kultūros būrelio ,,Upelė“ vaikai parodė linksmą, pavasarišką programėlę. Mugės komisija rinko ,,Linksmiausią Kaziuką“, ,,Įdomiausią mugės prekę‘‘, ,,Skaniausią pyragą“, ,,Linksmiausią šūkį“. Išrinkti buvo be galo sunku, nes visi šiai šventei buvo labai gerai pasiruošę ir prigaminę įvairiausių darbelių bei skanėstų.

Savaitės renginių organizatoriai labai dėkoja klasės vadovams bei mokiniams už nuostabias akimirkas.

Dešimtokų išbandymai saloje

,,Šimtas dienų lyg akimirka,
Iš kurių gyvenimas susideda..“

Vasario 27-ąją dešimtos klasės gentis buvo pakviesta į išbandymų ir nuotykių kupiną salą, kurioje karaliavo devintokai.

Žinoma, vargai mums, devintokams, prasidėjo žymiai anksčiau. Jau kelis mėnesius vargome, ruošėmės, mokėmės šokti, repetavom bei daug nervų išliejom. Ar mūsų vargas ir ilgi užsibuvimai mokykloje nenuėjo veltui, paliekame spręsti dešimtokams, tačiau tikimės, jog renginys patiko!

Ketvirtadienį, papuošę salę bei kabinetą, išskubėjome namo, o penktadienį nuo pat ryto laukėme šventės. Pirmąją pamoką užsukome pas dešimtokus, juos pasveikinome ir padovanojome šimto dienų kalendorių. Visą dieną dešimtokai nešiojo girliandas, kuriomis juos papuošėme. Prasidėjus renginiui nuskubėjome atsivesti dešimtokų į salą, kad netyčia nenuklystų. Renginį pradėjome šokiu, kuris, tikimės, buvo sinchroniškas.

Prasidėjus bandymams Deividas demonstravo savo raumenų jėgą statydamas mūsų ,,valdovui'' namą, o Edenas, taiklioji ranka, mėgino balioną įmesti į kibirą. Kai tikrinome merginas, paaiškėjo, kad Jolita klausimus negali atsakyti teisingai, o Rugilei tiesia linija žengti nesiseka. Todėl ji dažnai ir praeina mokyklą... Matui teko pamelžti ,,karvę'', deja, ir jam nepasisekė... Na, o Rytis, kaip scenos žmogus, demonstravo savo balso stygas ir dešimtokus pakvietė į žaidimą ,,Jurgeli, meistreli''. Robertui su Justina teko bendra užduotis. Ją atliekant paaiškėjo, kad Robertas jau žino, jog Justinos batų dydis – geltona, o mėgstamiausias patiekalas – mėlyna. Ryte klasei buvo duota užduotis sukurti dainą apie devintokus, ją išgirdome renginio pabaigoje.
Dešimtokams buvo leista pasilikti mokykloje dar 100 dienų. Kad niekas negalėtų teigti, jog jie palikti neteisėtai, įteikėme kiekvienam po pažymėjimą. Kol kas jie – Klausučių mokyklos mokiniai.
Dešimokai nustebino ir mus. Renginio pabaigoje sušoko linksmą polką, įteikė 101 tulpę savo klasės auklėtojai Editai bei mums, devintokams padovanojo didelį skruzdėlyną, kuris, beje, buvo labai skanus! Skambant paskutiniajai šios šventės dainai visi, devintokai ir dešimtokai, pašokome ir nuskubėjome į technologijų kabinetą, kur laukė pyragas! Pasmaližiavę išsiskirstėme, tačiau vėliau visi susitikome šokiuose.

Taigi, dešimtokai, tikimės, jog renginys buvo vertas dėmesio. Atsiprašome, jei tikėjotės ko nors kitaip, jei užduotys ką nors įžeidė, ar video klipuose buvo nuotraukų, kurių nenorėjote viešinti. Tačiau čia – šimtadienis...

Mechaninė širdis gali sušilti

Vasario 13 dieną dramos būrelio nariai vyko į Kauno valstybinį dramos teatrą. Čia mūsų laukė spektaklio „Mechaninė širdis" premjera. Tris valandas įdėmiai žiūrėję į sceną išvydome nepaprastą istoriją. Berniukas Džekas gimsta pačią šalčiausią pasaulio dieną, dėl to jo širdis sušąla į ledą ir nustoja plakusi. Gydytoja Madlena įsodina jam laikrodį su gegute, kuris berniukui turi atstoti tikrą širdį. Norėdamas išgyventi Džekas privalo laikytis trijų taisyklių: neliesti rodyklių, tramdyti pyktį,  niekada, niekada, niekada neįsimylėti.  Bet ar įmanoma suvaldyti jausmus? Kelionėje pas mylimąją jaunuolis atranda patį save ir sužino didžiąją tiesą.

Po spektaklio namo vykome susimąstę: šiame spektaklyje visi radome kažką artimo, skausmingo, verčiančio patylėti. Gaila, kad negalėjome ilgiau pasilikti susitikime su aktoriais, bet buvo smagu pamatyti aktorius, kurie nusiėmę kaukes staiga virto paprastais jaunais žmonėmis ir dalijosi vaidmens kūrimo paslaptimis.

 

Ekskursija atominiame bunkeryje ir teatre

Vasario 12-tą dieną, mes, aštuntokai, išvykome į ekskursiją Kaune. Iš pradžių apsilankėme atominiame bunkeryje, kuriame taip pat veikia šokių studija „Šokių bunkeris“. Muziejus įkurtas net šeši metrai po žeme! Ten pamatėme didžiausią Baltijos šalyse dujokaukių ir uždaro ciklo kvėpavimo aparatų kolekciją, susipažinome su įvairia karine technika, sekimo įranga, išbandėme senovinius telefonus, klausėmės sirenų. Po to mūsų laukė gatvės šokių pamokėlė, kurią vedė profesionalus šokėjas ir bunkerio gidas Marius.

Linksmai pajudėję šokio ritmu, važiavome į Nacionalinį Kauno dramos teatrą. Teatre leidomės į labai įdomią kelionę po užkulisius ir pamatėme tai, ko paprasti spektaklių žiūrovai nemato. Lankėmės grimo kambaryje, išvydome kaip gaminamos dekoracijos, vaikščiojome ant scenos ir netgi pakilome į 22 metrų aukštį, iš kur viskas matėsi lyg ant delno. Galiausiai vykome į prekybos ir pramogų centrą „Akropolis“, ten papietavome, pasivaikščiojome ir grįžome namo, kupini įspūdžių ir geros nuotaikos.

Valentino diena kitaip

Kaip ir kiekvienais metais,Valentino dieną vyko renginys Žalgirio arenoje. Vasario 14 – ąją, mes, klasutiškiai, kartu su Seredžiaus mokiniais išvykome į šį renginį. Nuvykę į Kauną, į Žagirio areną, susiradome savo vietas ir puikiai nusiteikę laukėme koncerto pradžios.

Renginį pradėjo italė Anna Nobili. Vienuolė pasakojo apie savo gyvenimą, klaidas bei kitus dalykus, kurie aktualūs ir šiais laikais. Po jos kalbos žiūrovai buvo priversti atsistoti bei pajudėti. Vėliau laukė kunigų bei vienuolių mintys apie tikėjimą, pašaukimą gyventi su Dievu, kvietimai nedaryti klaidų, dėl kurių vėliau gailėsimės.

Pertrauka. Visi išalkę, sudarė didžiulės eiles prie maisto kioskų. Užvalgius prasidėjo įdomesnė renginio dalis. Jaunimas, kaip priklauso, lėkė šokti bei dainuoti pagal gyvai grojančią muziką. Renginiui artėjant į pabaigą, vykstant Adoracijai, visi žmonės, esantys salėje, nurimo ir kartu pasimeldė. Buvo stulbinanti akimirka, kaip keliolikos tūkstančių žiūrovų minia nurimo ir visi vieningai pasimeldė. Skambant paskutiniajai dainai visi paliko salę.

Atsisveikinę su naujais draugais sulipome į autobusą ir pavargę po ilgos bei nuotykių kupinos dienos grįžome namo.

Norime padėkoti Seredžiaus parapijos Klebonui už suteiktą galimybę mėgautis koncertu. Vietos buvo puikios. Ačiū!

Išvyka į mišką

Vieną gražų penktadienio rytą, mes su klase iškeliavome į mišką. Keliavome per sniegą, pusnis. Buvo sunku eiti, nes dar nešėme žvėreliams maisto. Staiga pamatėme mišką. Pagaliau! Atėję apsidairėme ir tuojau pamatėme mokytojo paruoštą stovyklavietę . Ten užkūrėme laužą, pailsėjome ir pasišildėme. Tada visi pradinukai išbėgiojo po mišką, nešė žvėreliams dovanas. Aš su drauge pamatėme stirną ir daug pėdelių. Tai nutarėme ten ir padėti savo atneštas lauktuves.
Sugrįžę prie laužo, pradėjome žaisti žaidimus. Žaidėme ,,Baltosios meškos ir ruoniai", ,,Vaikai ir šalčiai", vežiojome su rogutėmis draugus. Buvo labai linksma ir džiugu, kad galėjome sportuoti
gryname ore. Sutvarkę laužavietę, skubėjome ant piliakalnio, nes labai norėjome su rogutėmis nusileisti. Sušilę ir truputį pavargę, bet puikiai nusiteikę, grįžome į mokyklą.

Dalyvavome IFTorinoje (VDU)

2015 m. sausio 31 d., šeštadienį, Robertas ir aš, Rytis, vykome išbandyti savo jėgų 10-12-tų klasių informacinių technologijų konkurse "IFtorina", kurį rengė Vytauto Didžiojo universitetas.
Ryte, atvykę į VDU informatikos fakultetą, iškart ėjome užsiregistruoti. Patekome į vieną komandą su Veliuonos mokiniais; kadangi visus pažinojome, bendradarbiaujant bėdų nebuvo. Mes pasiskirstėme užduotimis. Vieni ėjo programuoti, kiti sprende galvosūkius, na, o mes su Robertu užsiėmėme multimedija. Programa naudojomės pirmą sykį, tad iškilo šiokių tokių sunkumų, bet greitai ją perpratome ir atlikome užduotį. Dalyvavome estafetės rungtyje: reikėjo kuo greičiau atsakyti i klausimus. Na, o tuo metu, kai plušome atlikdami užduotis, mokytoja R. Litvinė dalyvavo mokytojams skirtame seminare bei varžėsi „protų mūšyje". Po visų užduočių mokytojai ir mokiniai susirinkome į Lietuvos energetikos instituto konferencijų salę, kur klausėmės paskaitos „Informeriai, transformeriai ir XXI a."pretendentai".
Apdovanoti pasivaišinome skaniu tortu ir karšta arbata. Kupini gerų emocijų išvykome namo.

Atmintis gyva, nes liudija

Sausio 13-tąją Klausučių Stasio Santvaro pagrindinėje mokykloje paminėti tragiški 1991 metų sausio 13-osios įvykiai.

Nuskambėjus skambučiui neužmirštuolių žiedeliais pasipuošę mokiniai ir mokytojai susirinko vestibiulyje. Istorijos mokytoja priminė, kodėl šiandien dega žvakelės, kodėl būtina atminti praeitį. Visi kartu žiūrėjome trumpą filmą, skirtą sausio 13-osios nakties įvykiams ir žuvusiems atminti. Pagerbę žuvusiuosius tylos minute nuskubėjome į pamoką.

Baigiantis šeštai pamokai mokiniai patraukė prie Klausučių kaime esančio kryžiaus. Čia dainavome dainas ir taip pat gerbėme žuvusiuosius tylos minute.

Karnavalas!

Gruodžio 19 dieną mokykloje neįprastai ilgai knibždėjo vaikai. Ryte, nuo 10 val., į pradinių klasių karnavalą rinkosi mažieji mokiniai ir jų tėveliai. Šventę pradėję trečiokai pasakojo, kas yra Kalėdos, dainavo kalėdines dainas. Kitų klasių vaikai sekė žiemos pasakas: antrokai padėjo zuikiams atgauti namelius, pirmokai susidraugavo su Giriniu, o ketvirtokai pakvietė į vabalėlių Kalėdas.

Po pietų mokykla vėl sujudo: į vyresniųjų klasių šventę rinkosi Pelenės, Snieguolės, daugybė nykštukų, jūros gyventojų ir kitokių pasakų personažų. Popietę pradėjo Deividas, Monika, Dainius ir Jonė, padovanoję nuotaikingą šokį. O tada... pakilo vėjas ir į sceną iš pasakų knygos pabiro Aladinas, pametęs savo lempą, Coliukė, Miegančioji gražuolė, paršelis, kurio namą nupūtė vėjas, Ragana, princesė ir netgi vyrą pametusi velnienė. Ši keista kompanija nusprendė pakeliauti ir paieškoti savo išmėtytų daiktų. Vedami Aladino (kuris, kaip paaiškėjo, ieškojo ne tik lempos, bet ir dairėsi keleto naujų žmonų) pasakų herojai jojo asilėliu, skrido lėktuvų, dardėjo traukinuku, plaukė laivu, kratėsi mėlynu autobusiuku. Taip jie aplankė penktokus, kurie ieškojo tikrojo Kalėdų senelio, šeštokų Pelenę, septintokų išdykusią Snieguolę, pasilinksmino aštuntokų koncerte, sutiko intrigas rezgančias devintokų damas ir vos nenuskendo jūroje, išvydę deivės Jūratės grožį. Nors nepavyko rasti vėjo nupūstų daiktų, pasakų personažai nusprendė, kad vertingesni yra rasti draugai.

Dešimtokai visiems linki skaidrių, jaukių švenčių ir nelabai reikalingus daiktus pakeisti gerais, patikimais draugais.

Popietė „O aš tau pasaką seku...“

Antradienio popietę gražią,
Su kostiumais, sukniom puošniom...
Laimingi, linksmi, išsišiepę...

O viskas prasidėjo visai ne taip! Ilgai mes, devintokai – dramos būrelio nariai, ruošėmės šiai dienai. Repetavom, vaidinom, dainavom... Antradienį susirinkome į mokyklą kupini baimės bei noro puikiai pasirodyti. Pagaliau sulaukėmė popietės.

Renginį pradėjo mokyklos mažiausieji – paruošiamosios grupės mokinukai. Kalėdinėmis dainomis džiugino mokyklos dainininkai ir muzikos mokytoja, gražia melodija sužavėjo ketvirtokė Viltė Šimanskytė. Dainos įsipynė į dramos būrelio sekamą pasaką. Žiūrovai turėjo galimybę prisiminti liūdnąją Anderseno „Eglutę“, pasimokyti iš „Princesės ir kiauliaganio“ istorijos, atpažinti „Karalaitę ant žirnio“ ir pasijuokti iš „Nuogo karaliaus“. Padedami dar šiek tiek nedrąsių penktokų visiems palinkėjome šventėms papuošti ne tik namus, bet ir savo širdis.

Kaip be staigmenų mūsų mokytojai! Jau savaitę prieš tai tarėmės, ką įsimintino padarius, ir štai – sugalvojom! Pyragas bei eilėraštis, kuris tikrai ne internete rastas.. Mokytoja, nesitikėjom tokios reakcijos... Na, o mes, tikimės, jog renginys praėjo puikiai, nors žinom, kad pasistengt dar tikrai turim.

Iki kito susitikimo ant scenos!