Aplankėme poeto Stasio Santvaro kapą

Informacija

Paskelbta: 2014 gegužės 19, Pirmadienis 21:28

Autorius Lietuvių kalbos mokytoja Edita Venckienė

Mūsų mokyklos mokiniai nepamiršta poeto Stasio Santvaro gimtadienio. Jam ruošiasi mokydamiesi eilėraščius, o septintos ir devintos klasių mokiniai jau aplankė poetą amžino poilsio vietoje, uždegė žvakelių ir pagerbė tylos minute.

Kam miegas?

Informacija

Paskelbta: 2014 balandžio 30, Trečiadienis 08:51

Autorius 8 klasės mokinė Irma Dabrovalskytė

Mokinių komitetas nusprendė, kad penktadienio naktį galima nemiegoti, o pasilikti mokykloje ir šėlti. Andriui ir Lukui viską puikiai suorganizavus, nemigo naktis mokykloje įvyko.

Balandžio 25 d., pailsėję po talkos, vakare susirinkome mokykloje. Septintokai mums priminė, kad sekmadienį - Atvelykis, tad šia proga sužaidėme keletą žaidimų. Pirmiausia turėjome nupiešti kuo gražesnį margutį, vėliau vaikinai su maža mašinėle turėjo vežioti medinius kiaušinius. Vienoje komandoje buvo tikri sukčiai! Žinoma, tai buvo vyresni... Kad ir kaip komandos stengėsi, laimėtojais buvo paskelbti jaunesnieji. Už žaidimus gavome prizų – saldainių.

Buvo suplanuota, kad mokysimės šokį, tad visi stengėsi kuo geriau atkartoti Andriaus judesius. Pašokę valandą, išmokome šokį, tad turėjome jį pristatyti. Šokti prieš žiūrovus daug smagiau, todėl mes jų taip pat turėjome - jais buvo Lukas, kuris filmavo, rusų kalbos mokytoja ir traumuotas Rytis.

Tuo mūsų šokiai nesibaigė... Labiausiai išalkę sėdėjo rusų kalbos kabinete ir valgė, o kiti šoko. Visi buvo laimingi: linksminosi, garsiai dainavo. Taip šokome iki vidurnakčio, kol pavargome ir užsinorėjome pailsėti.

Kadangi nemigo naktis, miegoti negalima. Tad turėjome kitą pailsėjimo planą. Susinešę čiužinius, atsigulėmę ir laukėme filmo. Išsirinkome siaubo filmą ,,Sinister" (Grėsmingas). Daugelis mokinių buvo išsigandę, tačiau bijojo ne filmo, o Andriaus ir Deivido gąsdinimų: jie beldė į langus, duris, kitaip gąsdino... Tačiau filmą žiūrėti buvo tikrai smagu!

Po filmo teko padainuoti. Patreniravę savo ,,nuostabius'' balsus, susiskirstėme į grupes ir išsirinkome dainas. Kiekviena komanda dainavo vis kitokius kūrinius, todėl ir pasirodymai buvo skirtingi.

Praėjus karaoke vakarui, nusprendėme šokti toliau. Šokom šokom, šokom šokom, ir... pavargom. Susitvarkę salę, kur linksminomės, ir rusų kabinetą , kur valgėme, iškeliavome namo. Išlydėjome vieni kitus ir... miegojome.

Sakome AČIŪ organizatoriams, ypač rusų kalbos mokytojai. Vakaras buvo puikus!

Pasaulinę Žemės dieną daug sužinojome apie baltąjį gandrą

Informacija

Paskelbta: 2014 balandžio 23, Trečiadienis 08:31

Autorius 8 klasės mokinė Gabrielė Pavalkytė

Kasmet mokykloje paminime Pasaulinę Žemės dieną. Šiais metais sugalvojome šią dieną „atiduoti garbę“ lietuvių nacionaliniam paukščiui - baltajam gandrui.

Pradėjome ruoštis iš anksto: aštuntokai rinko informaciją apie baltąjį gandrą ir kūrė plakatus, penktokai, šeštokai ir septintokai per dailės pamokas piešė gandrus. Mokinių darbai papuošė koridorių.

Kovo 20- ąją – Pasaulinę Žemės dieną – 6-10 klasių mokiniai rinkomės į biologijos kabinetą, kur vyko pamoka, skirta baltajam gandrui. Pamokos pradžioje iš aštuntokų Lauryno bei Justės išgirdome keletą sakmių apie gandro atsiradimą, kiti mokiniai išsakė jiems žinomus prietarus ir būrimus, orų spėjimus, susijusius su gandrais, gandrų pamėgdžiojimus. Po to žiūrėjome Manto Jancevičiaus sukurtą dokumentinį filmą „Gandrai visada grįžta namo“. Šis filmas 2011 m. buvo išrinktas geriausiu dokumentiniu filmu apie Lietuvos gamtą ir pelnė prestižinę Petro Abukevičiaus premiją. Filme pamatėme, su kokiomis problemomis susiduria baltieji gandrai, gyvendami mūsų šalyje.

Pamokoje supratome, kad žmonės daug ko gali pasimokyti iš gandrų: rūpintis savo būstu, jaunikliais, saugoti partnerius. Ne be reikalo gandras laikomas namų, šeimos simboliu.

Tau, žmogau, miels dievs daugių daugiaus dovanojo…

Informacija

Paskelbta: 2014 balandžio 01, Antradienis 10:46

Autorius 10 klasės mokinė Julija Venckutė

Prieš 300 metų gimė lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis. Jo knygomis puošiasi bibliotekos, dažnai ir namų lentynos, o kiekvieno lietuvio atmintyje skamba eilutės: „Vėl saulelė...".
Klausučių Stasio Santvaro pagrindinė mokykla taip pat nepraleido šios šventės. Nuo pat mokslo metų pradžios mūsų mokyklos stendus puošė Donelaičio nuotrauka. Dauguma klasių pamokų metu prisiminė, kuo ypatingas šis žmogus. O kovo 19 d. vyko renginys „Tau, žmogau, miels dievs daugių daugiaus davė". Šis renginys buvo įspūdingas savo neįprastumu. Mokyklos salė pasipuošė Tolminkiemio bažnyčios imitacija, vitražus uždengė K. Donelaičio „Metų" iliustracijos, virš galvų pakilo mokinių nupinta saulė. Šventė prasidėjo nuo „metų laikų saulės", kurios spinduliais tapo 6 – 8 klasių mokiniai. Sukdamiesi aplink ratą, jie skaitė eiles iš Donelaičio „Metų". Taip pat vyko viktorina, kurioje rungėsi keturios komandos. Jos turėjo paruošti namų darbą Donelaičio pasakėčių tema. Renginyje galėjome išvysti parodijuojamas pasakėčias. O būdą joms pristatyti rinkosi kiekviena komanda: kūrė skaidres, filmuką, vaidino. Visus darbus, atsakymus vertino komisija.
Renginys buvo neilgas, bet paliko įspūdį. Komandose dalyvavę mokiniai turėjo puikią progą daugiau sužinoti apie šį Lietuvai brangų žmogų, jo kūrybą, gyvenimo aplinką.
„Metuose" apie vieną kūrinio herojų sakoma, kad „šeimyną savo pabudint ir prie darbo siųst ką pelnyt ir užmiršo." Taigi, mokykla savo darbą atliko – pabudino mokinius, tik nepamirškim to padaryti ir savo šeimose, nes visi pamatėme, koks nuostabus žmogus saugojo, mylėjo ir puoselėjo mūsų kalbą! Sekime jo pavyzdžiu.

Prieš 300 metų gimė lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis. Jo knygomis puošiasi bibliotekos, dažnai ir namų lentynos, o kiekvieno lietuvio atmintyje skamba eilutės: „Vėl saulelė...“.

Prabėgo veiksmo savaitė BE PATYČIŲ

Informacija

Paskelbta: 2014 kovo 31, Pirmadienis 00:00

Autorius Socialinė pedagogė Rimantė Pavalkienė

Tenka pripažinti, kad patyčių problema neaplenkia ir mūsų mokyklos. Nors patyčios netoleruojamos ir su jomis aktyviai kovojama, nėra lengva pakeisti kai kurių vaikų elgesį, kurio jie išmoksta artimiausioje savo aplinkoje. Tačiau mes nenuleidžiame rankų ir jau eilę metų prisijungiame prie „Vaikų linijos" organizuojamos veiksmo savaitės BE PATYČIŲ.
Šiais metais įvairiomis veiklomis veiksmo savaitės BE PATYČIŲ metu norėjome atkreipti visų dėmesį į patyčių problemą, paskatinti gražų, malonų bendravimą.
Šios savaitės metu organizavome dvi akcijas: „100 būdų, kaip išsakyti pagyrimus", „Išsitrauk džiaugsmą". Vyko užsiėmimai atskirose klasėse apie apkalbas, jų atsiradimo mechanizmą, įtaką žmonių bendravimui. Mokytojai žiūrėjo filmuką „Kaip organizuoti patyčių prevenciją mokykloje". 5-10 klasių mokiniai anoniminės apklausos metu galėjo išsakyti savo mintis, ką mano apie klasės vadovo darbą. Apklausos rezultatai pristatyti klasių vadovams. Pirmokų klasėje socialinė pedagogė Rimantė Pavalkienė vedė užsiėmimą „Kaip suvaldyti savo pyktį". Pirmokai buvo apdovanoti socialinų įgūdžių ugdymo grupės „Drugeliai" vaikų sukurtomis spalvinimo knygelėmis, kurios primins, kaip tinkamai elgtis supykus.
Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ prabėgo, viliamės, kad patyčių mūsų mokykloje tik mažės.

Šeštokų išvyka į Kauną

Informacija

Paskelbta: 2014 kovo 24, Pirmadienis 10:56

Autorius 6 klasės mokinė Silvija Streleckaitė

Kovo 23 dieną mes, šeštos klasės mokiniai, su auklėtoja Rimante Pavalkiene važiavome į Kauno dramos teatrą žiūrėti spektaklio „Alisa stebuklų šalyje" . Spektaklis tęsėsi pusantros valandos. Mums patiko, kad vaidino gyvi aktoriai, o ne lėlės. Žiūrėjome spektaklį įsijautę, nes užbūrė vaizdai ir garsai. Mums patiko, kaip Alisa bendravo su karaliene ir karaliumi. Vyko teismas. Alisa prieštaravo, kad karalienė nekaltiems žmonėms kerta galvas. Supykusi mergaitė atėmė karūną iš karalienės ir sušuko:
- Tu tik kortų krūva!
Alisai mostelėjus vėduokle pradėjo kortos skraidyti. Kai išsisklaidė kortos, artistai susirinkę nusilenkė. Taip baigėsi spektaklis.
Tačiau tuo mūsų išvyka nesibaigė. Pėsčiomis nuėjome iki prekybos centro „Akropolis" ir ten dvi valandas pramogavome. Po visų linksmybių pavargę, kupini įspūdžių grįžome namo.